Finansinis sukčiavimas internete Lietuvoje: kaip jis vyksta svetainėse ir „Facebook“, kaip jo išvengti ir kur pranešti
- Bandyta išvilioti 13,1 mln. €
- Sustabdė finansų įstaigos 7,6 mln. €
- Pervesta sukčiams 5,4 mln. €
- Realūs nuostoliai beveik 5 mln. €
Šaltinis: Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, per LRT (2026 m. liepa).








Finansinis sukčiavimas internete Lietuvoje išlieka didelio masto: per 2026 m. pirmąjį pusmetį užfiksuota 6,98 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai bandė išvilioti beveik 24 mln. eurų, skelbia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Šis gidas paaiškina, kaip sukčiavimas vyksta svetainėse, „Facebook“ ir kituose tinkluose, kaip jį atpažinti ir kur pranešti.
Trumpai
- Atvejų per pusmetį sumažėjo 10,2 %, tačiau nuostoliai išlieka dideli: vien per antrąjį ketvirtį beveik 5 mln. eurų.
- Pagal FRA Lietuva yra tarp šalių, kuriose internetinio sukčiavimo aukų dalis didžiausia, o kur nors pranešė tik 26 % aukų.
- Prieš investuodami patikrinkite įmonę Lietuvos banko sąrašuose, įskaitant juodąjį sąrašą.
- Jei tapote auka: skambinkite bankui, tada praneškite policijai.
Sukčiavimo skaičiai Lietuvoje
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras kas ketvirtį renka finansų įstaigų duomenis. Jie apima ir sustabdytus bandymus.
| Rodiklis | Reikšmė | Šaltinis |
|---|---|---|
| Sukčiavimo atvejai, 2026 m. I pusmetis | 6,98 tūkst., 10,2 % mažiau nei prieš metus | PPPKC |
| Bandyta išvilioti, 2026 m. I pusmetis | beveik 24 mln. eurų | PPPKC |
| 2026 m. II ketvirtis | bandyta 13,1 mln. €, sustabdyta 7,6 mln. €, pervesta 5,4 mln. €, realūs nuostoliai beveik 5 mln. € | PPPKC |
| Įmonių dalis, 2026 m. II ketvirtis | apie 5 % atvejų, bet daugiau nei 3 mln. € nuostolių, apie trečdalis | PPPKC |
| Investicinis sukčiavimas, 2025 m. I ketvirtis | 353 atvejai, apie 1 mln. € žalos | PPPKC |
| Sukčiavimo dalis tarp elektroninių nusikaltimų (2025) | 44 % | Lietuvos kibernetinio saugumo būklės apžvalga |
Pagal FRA Lietuva yra tarp šalių su didžiausia aukų dalimi; tiksli reikšmė perskaitytose ištraukose nenurodyta. Grafike parodytos šalys su paskelbta reikšme.
- Liuksemburgas39 %
- Estija39 %
- ES vidurkis24 %
- Graikija11 %
- Rumunija11 %
Šaltinis: FRA, Eurobarometras 104.2 (apklausa nuo 2025 m. lapkričio 6 iki 30 d., 26 453 žmonės), paskelbta 2026 m. gegužės 29 d. Perskaitytose ištraukose paskelbta reikšmė yra tik šių šalių.
Kaip vyksta investicinis sukčiavimas: nuo reklamos „Facebook“ iki užblokuoto išmokėjimo
Brangiausias scenarijus beveik visada prasideda nuo reklamos. Austrijos žiniasklaidos reguliuotoja „KommAustria“ suskaičiavo 83 216 netikrų investicijų reklamas „Facebook“ ir „Instagram“, kurios ES buvo parodytos 126,7 mln. kartų.
- Pamatote reklamą ar netikrą naujienų straipsnį. Žinomas žmogus „atskleidžia“ metodą, platforma esą „remiama valstybės“, kriptovaliuta per mėnesį padvigubėsianti. Veidas ir balsas gali būti sukurti dirbtiniu intelektu.
- Formoje paliekate telefono numerį. „Konsultantas“ greitai perskambina, dažnai iš užsienio numerio.
- Jis liepia atsidaryti sąskaitą prekybos platformą imituojančioje svetainėje ir įmokėti pirmą nedidelę sumą.
- Skydelis rodo pelną. Jis išgalvotas: pinigai niekada nebuvo investuoti.
- Konsultantas spaudžia įmokėti daugiau, kartais net pasiimti paskolą. Jis gali liepti įsidiegti nuotolinės prieigos programėlę, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar „TeamViewer“.
- Norite išsiimti pinigus. Reikalaujama mokesčių, rinkliavos ar užstato. Sumokėjus kontaktas dingsta.
- Po kelių savaičių „pinigų atgavimo įmonė“ ar netikras policininkas pasiūlo už mokestį susigrąžinti pinigus. Tai antrasis sukčiavimas.
Mėlyna varnelė nieko neįrodo. Ispanijos leidinys „Maldita“ susiejo 170 patvirtintų „Facebook“ paskyrų su maždaug 67 000 apgaulingų reklamų. Europolas ataskaitoje IOCTA 2026 pažymi, kad dirbtinis intelektas daro šias apgavystes įtikinamesnes.
Kitos finansinės apgavystės internete ir socialiniuose tinkluose
| Scenarijus | Kur prasideda | Kas turėtų jus sustabdyti |
|---|---|---|
| Netikras banko darbuotojas | Skambutis ar SMS jūsų banko vardu | Prašoma patvirtinti operaciją arba perkelti pinigus į „saugią sąskaitą“ |
| „Biržos patarimų“ grupė | Reklama, kvietimas „WhatsApp“ ar „Telegram“ | „Profesorius“, entuziastingi nariai, paskui programėlė ne iš oficialių parduotuvių |
| Romantinis sukčiavimas | Pažinčių svetainė, „Instagram“, nepažįstamojo žinutė | Santykiai greitai pasisuka į kriptovaliutą ar „saugią“ platformą |
| Netikra internetinė parduotuvė | Reklama, „Marketplace“ | Per maža kaina, mokėjimas tik pavedimu ar dovanų kortele |
| Duomenų viliojimas (phishing) | SMS ar el. laiškas: siunta, bauda, mokesčiai | Nuoroda, prašanti prisijungimo ar kortelės duomenų |
| Netikras indėlis | Palyginimo svetainė ar banką imituojantis puslapis | Palūkanos gerokai virš rinkos, pavadinimas panašus į žinomo banko |
ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2026 m. gegužės 29 d. paskelbta apklausa rodo mastą: 24 % ES gyventojų tapo internetinio sukčiavimo aukomis. Iš jų 35 % patyrė netikrą pirkimą, 20 % investicinį sukčiavimą. 37 % buvo apgauti daugiau nei kartą.
- Švedija28 %
- Danija24 %
- Suomija21 %
- Liuksemburgas21 %
- ES vidurkis15 %
- Rumunija6 %
- Slovėnija5 %
Šaltinis: FRA, 2026 m. gegužės 29 d.
Ženklai, kai reikia padėti ragelį
- Didelė grąža, pateikiama kaip be rizikos.
- Skubinimas: pasiūlymas baigiasi šiandien vakare, sąskaita bus užblokuota.
- Kontaktas, kurio neprašėte, telefonu, žinute ar socialiniame tinkle.
- Prašymas niekam nesakyti, net savo bankui.
- Mokėjimas kriptovaliuta, dovanų kortele ar į privataus asmens sąskaitą.
- Nuotolinės prieigos programėlė, kurią turite įsidiegti.
- Mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti prieš išsiimant pinigus.
Patikrinkite platformą prieš įmokėdami eurą
- Ieškokite tikslaus įmonės pavadinimo Lietuvos banko (atsidaro naujame lange) prižiūrimų subjektų sąraše ir juodajame sąraše.
- Lietuvos bankas blokuoja nelegaliai finansines paslaugas teikiančias svetaines: patikrinkite, ar adresas ten neminimas.
- Palyginkite svetainės adresą su nurodytu registre. Sukčiai kopijuoja licencijuotų įmonių pavadinimus.
- Ieškokite platformos pavadinimo su žodžiu „sukčiai“ ar „atsiliepimai“.
- Nepasitikėkite „Facebook“ puslapiu, ženkleliu ar internetiniais atsiliepimais.
Tapote auka: ką daryti per pirmąsias valandas
- Nedelsdami skambinkite savo bankui numeriu, nurodytu kortelės nugarėlėje. Paprašykite užblokuoti kortelę ir prieigą bei atšaukti pavedimus. Dar neįskaitytą pavedimą kartais galima sustabdyti.
- Nutraukite ryšį. Pašalinkite nuotolinės prieigos programėlę ir pakeiskite slaptažodžius, pirmiausia internetinės bankininkystės.
- Išsaugokite įrodymus: ekrano nuotraukas, svetainės adresą, IBAN, kriptovaliutų adresus, telefono numerius, žinutes.
- Praneškite policijai: policijai, bet kuriame komisariate arba elektroniniu būdu. Skubiu atveju: 112.
- Praneškite apie platformą: Lietuvos bankui, su įrodymais.
- Praneškite apie reklamą ar paskyrą socialiniame tinkle, reklamos meniu pasirinkę Pranešti.
- Nepasitikėkite niekuo, kas už mokestį siūlo susigrąžinti pinigus, net jei prisistato advokatu, policija ar institucija.
Kur pranešti, priklausomai nuo atvejo
| Atvejis | Kur |
|---|---|
| Netikra investicija, netikra prekyba, netikra kriptovaliuta | Lietuvos bankas ir policija |
| Duomenų viliojimas, apgaulinga svetainė | Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir policija |
| Kortelė ar internetinė bankininkystė panaudota be jūsų | Jūsų bankas, nedelsiant |
| Apgaulinga reklama „Facebook“ ar „Instagram“ | Reklamos mygtukas Pranešti |
Kas trukdo
Bankas gali atsisakyti grąžinti pavedimą, kurį patvirtinote patys. Pagal Europos bankininkystės institucijos ir ECB 2025 m. gruodžio 15 d. bendrą ataskaitą 2024 m. naudotojai patys patyrė apie 85 % nuostolių dėl apgaulingų pavedimų.
Būsimas ES mokėjimo paslaugų reglamentas, dėl kurio Parlamentas ir Taryba susitarė 2025 m. lapkričio 27 d., padarys banką atsakingą, kai jo kontrolė nepakankama, įves gavėjo vardo patikrą ir apims netikro banko darbuotojo sukčiavimą. Atsakingos bus ir internetinės platformos, jei nepašalins praneštų apgaulingų turinių. Taikymo datos šiam gidui netikrinome.
Kriptovaliuta ar į užsienio sąskaitą išsiųsti pinigai grįžta retai. Pranešimas vis tiek naudingas: jis padeda tyrėjams susieti to paties tinklo bylas.
Lietuvos bankas viename ginče nusprendė, kad už daugiau nei 20 tūkst. eurų nuostolį atsakomybę turi prisiimti ne tik klientas. Kiekvienas ginčas vertinamas atskirai.
Dažni klausimai
Ar „Facebook“ reklama su įžymybe gali būti tikra?
Investicijų atveju laikykite, kad ji netikra. Veidą ir balsą galima sugeneruoti, o tai, kad reklama rodoma, nieko nesako apie platformą. Tikrinkite platformą priežiūros institucijos registre, ne asmenį.
Palikau tik telefono numerį. Kas dabar?
Nieko neprarasta. Neatsiliepkite į nežinomus numerius, blokuokite įkyrius skambintojus ir neperduokite SMS kodų. Tikėkitės daugiau skambučių.
Ar bankas turi grąžinti pinigus?
Jei kas nors naudojo jūsų kortelę ar sąskaitą be jūsų, galiojančios ES taisyklės iš esmės numato grąžinimą, išskyrus didelio neatsargumo atvejį. Jei pavedimą patvirtinote patys, šiandien grąžinimas iš esmės nepriklauso.
Svetainė žada susigrąžinti mano pinigus. Ar tai rimta?
Paslaugos, prašančios išankstinio mokesčio už prarastų pinigų susigrąžinimą, yra žinomas antrojo sukčiavimo scenarijus. Su lėšomis veikti gali tik policija, teismas ir jūsų bankas.
Kur išmokti atpažinti sukčius?
Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė viešą kursą „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“.
Informacinis gidas, ne asmeninė konsultacija. Duomenys surinkti 2026 m. lapkričio 20 d. iš toliau nurodytų šaltinių.
Šio teksto dar neperžiūrėjo žmogus, kurio gimtoji kalba lietuvių.
Šaltiniai
- LRT: sukčiavimo atvejų sumažėjo dešimtadaliu, siekta išvilioti beveik 24 mln. eurų (2026-07-29) (atsidaro naujame lange)
- LRT: per tris mėnesius sukčiai bandė išvilioti 13,1 mln. eurų (atsidaro naujame lange)
- Alkas.lt: per pirmąjį metų ketvirtį sukčiams pavyko išvilioti 4 mln. eurų (2025) (atsidaro naujame lange)
- KAM: Lietuvos kibernetinio saugumo būklės apžvalga 2025 (PDF) (atsidaro naujame lange)
- Lietuvos bankas: kampanija „Padėk ragelį“ (atsidaro naujame lange)
- Lietuvos bankas: kursas „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“ (atsidaro naujame lange)
- TV3: Lietuvos bankas dėl atsakomybės už nuostolius (atsidaro naujame lange)
- FRA, EU Agency for Fundamental Rights: online fraud survey (29 May 2026) (atsidaro naujame lange)
- FRA: full report (PDF) (atsidaro naujame lange)
- ECB: joint EBA-ECB report on payment fraud (15 December 2025) (atsidaro naujame lange)
- KommAustria / RTR: the fraud ecosystem in online advertising (2026, PDF) (atsidaro naujame lange)
- Maldita: verified Facebook accounts behind scam ads (8 April 2026) (atsidaro naujame lange)
- European Parliament: payment services deal, more protection from online fraud (27 November 2025) (atsidaro naujame lange)
- Eucrim: Europol IOCTA 2026 (28 April 2026) (atsidaro naujame lange)



